stringalvom

strìngalvom adv. žr. strimagalviais: 1. Kad dėjo nuo kalno, strìngalvom nuriedėjo su visu vežimu Brž. Pakalnėn nusivoliojo strìngalvom Kp. Vaikas strìngalvom nulėkė nuo bėlingio (aukšto) Ppl. 2. Lėk strìngalvom, bo karvės dobiluos įlindę Pnd. Kad aš tau duosiu – strìngalvom išeisi! Brž.